Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.

Gūžys

Gūžys – matomas skydliaukės sutrikimo ar ligos požymis

Gūžys dažniausiai atrodo kaip patinimas, kuris kyla dėl padidėjusios skydliaukės. Gūžys yra matomas skydliaukės audinio struktūrinis pokytis, atsiradęs dėl skydliaukės ląstelių funkcinių sutrikimų. Gūžių būna įvairių.  

Jaunos moters kaklo priekyje matomas gūžys, labiau mazginės nei difuzinės formos. Kietus mazgus galima užčiuopti pirštų galiukais.
Jaunos moters kaklo priekyje matomas gūžys, labiau mazginės nei difuzinės formos. Kietus mazgus galima užčiuopti pirštų galiukais.

Gūžys dažniausiai atrodo kaip patinimas, kuris kyla dėl padidėjusios skydliaukės. Gūžys yra matomas skydliaukės audinio struktūrinis pokytis, atsiradęs dėl skydliaukės ląstelių funkcinių sutrikimų. Gūžių būna įvairių.  

Tai gali būti tolygus padidėjimas su difuziniu gūžiu. Kai išryškėja mazgai, jis vadinamas mazginiu gūžiu. 

Dažniausiai gūžys apibūdinamas kaip skydliaukės padidėjimas dėl jodo trūkumo. 

Per mažai aktyvi skydliaukė pagamina nepakankamai hormonų organizmo poreikiams patenkinti. Dėl to sureaguoja smegenyse esantis pagumburis – jis gauna pranešimus, kuriuos siunčia jutikliai, išsidėstę po visas kraujagysles ir organus, kuriems reikia skydliaukės hormonų. Pagumburis siunčia komandas, kuriomis nurodo gaminti daugiau skydliaukės hormonų. Kai kuriais atvejais trūksta būtino elemento – jodo, kad būtų galima sukurti pakankamai skydliaukės hormonų su esamu skydliaukės audiniu. Tokiu atveju skydliaukė auga didindama ląstelių dydį arba jų skaičių, kad kompensuotų hormonų trūkumą padidindama juos gaminančių ląstelių skaičių. Dėl to skydliaukė auga, kol jos dydis pradeda kelti rūpesčių ir ji tampa matoma. 

Tačiau gūžio priežastis gali būti ne tik jodo trūkumas. 

Yra tam tikrų autoimuninių ligų, pavyzdžiui, Greivso liga arba Hašimoto tiroiditas. 

Dėl gūžio skydliaukė auga į išorę arba į vidų. Kai augimas yra išorinis, apatinėje dalyje gali padidėti gerklė ir išryškėti gūžys. Kai skydliaukė auga viduje, ji gali užspausti trachėją ir apsunkinti rijimą ir kvėpavimą. 

Skydliaukės disfunkcijos simptomai yra netipiški ir gali sutapti su kitų ligų simptomais. Vienintelis būdas tiksliai sužinoti, ar jūsų skydliaukė yra per daug, ar per mažai aktyvi, yra gydytojo diagnozė. 

    SVARBU.

Ši informacija netaikoma savidiagnostikai ir dėl diagnozės nustatymo raginame kreiptis į gydytoją.

 Diagnozę nustatyti ir sprendimą dėl gydymo priimti gali tik asmeniškai jus apžiūrėjęs gydytojas. 

Skydliaukės sutrikimo ar ligos simptomai:

Simptomai gali būti su skydliauke susijusios ligos požymis. Jas gali diagnozuoti tik gydytojas. 

Skydliaukės sutrikimų valdymas:

Nustatęs tikslią diagnozę, gydytojas imasi skydliaukės ligos gydymo. Kad pacientas kruopščiai laikytųsi gydymo plano, jis turi būtinai įsitraukti į skydliaukės būklės valdymą.