Skydliaukė po padidinamuoju stiklu
Tai svarbus žmogaus organizmo dalyvis – skydliaukė.
Skydliaukė gamina hormonus ir perduoda juos tiesiai į kraują. Kraujotaka užtikrina tolygų kraujo pasiskirstymą visame žmogaus organizme.
Kalbant apie skydliaukę, reikia atsižvelgti į du aspektus:
- Funkcija
- Audinių struktūra
Skydliaukės vieta
Bene visi žinome daugumos žmogaus kūno organų, tokių kaip širdis, plaučiai ir smegenys, buvimo vietą. Plačiai žinoma, kokie svarbūs gyvybei yra plakanti širdis, kvėpuojantys plaučiai ir mąstančios smegenys.
Tačiau apie skydliaukę dažnai pirmą kartą išgirstame apsilankę pas gydytoją. Kai kurie ilgalaikiai simptomai, tokie kaip sausa oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, dažnas viduriavimas ar drebantys pirštai, paskatina kreiptis į gydytoją, kuris atlieka kraujo tyrimą ir tada su juo aptariate skydliaukę ir jos funkciją.
Dažnai gydytojas turi paveikslėlį ar net maketą, kuriame parodyta skydliaukės vieta. Tai padeda geriau suprasti, kas yra kaklo viduje.
Sąvoka skydliaukė (angl. Thyroid) kilusi iš lotyniško žodžio Thyroidea, kuris lotyniškai reiškia skydliaukę.
Skydliaukė yra kaklo vidinėje dalyje. Ją dengia oda ir raumenys, o liauka yra švelniai prigludusi prie trachėjos. Skydliaukę sudaro dvi skiltys, viena yra kairėje trachėjos pusėje, o kita – dešinėje. Dažnai būna ir trečia skiltis – plona audinio juostelė, jungianti abi skiltis tiesiai po Adomo obuoliu.
Galima pamanyti, kad skydliaukė yra vientisas organas, tačiau taip nėra.
Skydliaukės tūris yra keli mililitrai. Tai labai nedidelis plokščias kaip drugelis organas.
Kiekvienos skydliaukės skilties gale yra paratiroidai, kurie reguliuoja kalcio apykaitą organizme. Funkciniu požiūriu jie niekaip nesusiję su skydliauke. Skydliaukės audinyje yra C ląstelių, kurios gamina kitą svarbų vaidmenį kalcio apykaitoje atliekantį hormoną kalcitoniną, tačiau funkciniu požiūriu jos niekaip nesusijusios su skydliauke. Kartais šios C ląstelės degeneruoja ir gali paveikti likusį hormonus gaminantį skydliaukės audinį.
Dvi didelės arterijos, viena iš dešinės, kita iš kairės, aprūpina skydliaukę daug deguonies turinčiu krauju, kuris užtikrina stiprią perfuziją. Iš liaukos eferentinėmis venomis skydliaukės hormonų prisotintas kraujas paskirstomas po visą organizmą ir patenka į atitinkamus receptorius.
Skydliaukės struktūra ir funkcijos
Skydliaukę turi visi žinduoliai, tačiau žmogaus liauka su aplink trachėją išsidėsčiusiomis skiltimis atrodo ypač graži, nes yra panaši į drugelį. Kai kurie kiti stuburiniai gyvūnai, pavyzdžiui, žuvys, varliagyviai, ropliai ir paukščiai, taip pat turi skydliaukę, tačiau jų skydliaukės forma yra kitokia, o ir pati skydliaukė yra kitoje vietoje.
Iš pradžių išsiaiškinome skydliaukės vietą žmogaus organizme, o toliau skyriuje bus aptarta skydliaukės funkcija ir sandara.
Funkcija:
Skydliaukės funkcija – gaminti skydliaukės hormonus ir užtikrinti, kad žmogaus organizmas juos gautų bei galėtų tinkamai funkcionuoti.
Skydliaukė yra didžiausia hormonus gaminanti žmogaus kūno liauka. Ji veikia pagal endokrininio hormono išsiskyrimo į kraujotaką principą.
Kad galėtų pagaminti hormonus, skydliaukei reikia minimalaus jodo, kurio organizmas pats nepasigamina, kiekio. Skydliaukės ląstelės absorbuoja iš kraujotakos gaunamą jodą ir, pasitelkusios biologinį katalizatorių, įterpia jį į savo pačių sukurtą iš aminorūgščių ir aromatinių žiedų sudarytą baltymą. Ši skydliaukės funkcija užtikrina labai funkcionalaus hormono išsiskyrimą.
Arterijomis ir venomis skydliaukės hormonai pasiekia net tolimiausias žmogaus kūno ląsteles, todėl skydliaukei reikia puikios kraujotakos. Palaikydama normalų hormonų kiekį, skydliaukė nuolat išskiria hormonus į kraujotakos sistemą.
Skydliaukės funkcijos yra skydliaukės hormonų gamyba ir išskyrimas.
Struktūra:
Skydliaukės dydis ir forma gali keistis, tačiau tai neturi reikšmingos įtakos jos funkcijai.
Kai skydliaukės audinys labai išveša ir toks išvešėjimas tampa matomas, tai gali varginti. Išvešėjęs audinys vienodai pasiskirsto po visą kaklą, tačiau kartais atrodo tarsi kakle susidarė mazgai.
Norint įvertinti, ar liaukos padidėjimas yra gerybinis, ar piktybinis, vien kraujo tyrimo nepakanka. Dažnai tokiu atveju kraujo tyrimai būna normalūs ir bendra paciento savijauta išlieka nepakitusi. Tačiau kaklo srityje išvešėjęs audinys ir sutrikusi skydliaukės funkcija gali varginti.
Todėl kitas žingsnis yra įvertinti skydliaukės audinio struktūrą ultragarsu.
Tyrimas ultragarso aparatu pacientui yra neskausmingas. Jis padeda įvertinti skydliaukės struktūrą ir pastebėti mazgus ar kitus skydliaukės struktūros pokyčius.
Atspausdintoje sveikos skydliaukės ultragarso nuotraukoje audinio struktūra yra vienodai pilka.
Atspausdintoje pažeistos skydliaukės ultragarso nuotraukoje matoma nelygi struktūra su atskiromis tamsesnėmis liaukos dalimis. Tokiu atveju gali prireikti išsamesnio tyrimo. Liaukos audinio pokyčiai yra matomi, net kai T3 ir T4 rodikliai kraujo mėginyje yra normalūs.
Todėl gydytojui svarbu įvertinti ir skydliaukės funkciją, ir struktūrą.
Skydliaukės hormonai – galingi mažo organo pagaminti peptidai
Skydliaukės hormonai kontroliuoja daug žmogaus organizmo funkcijų. Jie padeda tinkamai gaminti ir naudoti medžiagų apykaitos energiją. Reguliuoja šilumos ir šalčio pojūtį. Turi įtakos smegenų veiklai, širdies ritmui ir raumenų tonusui. Šie hormonai užtikrina, kad žmogaus organai veiktų taip, kaip reikia.
Sveika skydliaukė kasdien pagamina maždaug 80–100 mcg hormono tiroksino (dar vadinamo T4) ir 10–40 mcg hormono trijodtironino (dar vadinamo T3). Šie skydliaukės hormonai turi bendrą poveikį organizmo funkcijoms.
Skydliaukės C ląstelės gamina hormoną kalcitoniną, kuris kontroliuoja kalcio apykaitą organizme.
Medicinos mokslininkai skydliaukės hormonus vadina T3 ir T4, nes skaičiai trys ir keturi reiškia jodo atomų skaičių hormono molekulėje. Jiems taip yra labai svarbus jodas.
Skydliaukė gamina apie 80 proc. T4 ir apie 20 proc. T3. T3 yra biologiškai aktyvesnis skydliaukės hormonas. Abu hormonai keliauja per žmogaus organizmą, T3 veikia iš karto, o T4, pasitelkęs fermentus, turi virsti T3 paskirties ląstelėse.
T3 ir T4 kiekio kraujyje kontrolė vyksta smegenyse, tam tikroje pagumburio srityje. Jei skydliaukės hormonų kiekis nukrypsta nuo normos, pagumburis išskiria hormoną, kuris apie tai informuoja jam pavaldžią hipofizės liauką. Savo ruožtu hipofizės liauka siunčia hormonus, kad skydliaukė sureguliuotų hormonų gamybą ir skydliaukės hormonų kiekis kraujyje atitiktų normą.
Per šį sudėtingą kontrolės mechanizmą skydliaukė veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų, išskirdama hormonus T3 ir T4.
Funkcijos sutrikimus galima įvertinti tiriant skydliaukės hormonų kiekį kraujyje.
Jodas – būtinas mikroelementas
Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų elementas. T3 hormone (trijodtironine) yra trys jodo atomai, o keturi jodo atomai papildo T4 hormoną (levotiroksiną).
Jodas yra cheminis mikroelementas, gaunamas tik iš išorinių šaltinių. Žmogaus organizmas pats pasigaminti jodo negali.
Jodas priskiriamas prie būtinų mikroelementų.
Šių mikroelementų žmogaus organizmas pasisavina labai nedaug. Per parą žmogui reikia 150–250 mikrogramų jodo. Per gyvenimą žmogaus organizmui iš viso reikia ne daugiau kaip 4–5 gramų jodo.
Jodo atomas yra cheminis elementas, kurį prancūzų chemikas Bernard'as Courtois atrado tik 1811 m. Jo pavadinimas susijęs su graikišku žodžiu, reiškiančiu violetinės spalvos mineralą.
Be jodo, yra ir kitų būtinų mikroelementų, pavyzdžiui, vario, geležies, mangano, seleno, cinko.
Žmogaus ekosistemos gali keistis dėl daugelio priežasčių. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos žmogaus būklei, ypač kalbant apie natūralų pagrindinių mikroelementų, pavyzdžiui, jodo, pasisavinimą.
Nedidelis jodo kiekis yra aplinkoje, pavyzdžiui, kalnuose, ežeruose, mineraliniame vandenyje ir jūros vandenyje. Į žmogaus organizmą jis patenka per mitybos ciklą. Pasikeitę mitybos įpročiai, industrializacija ir aplinkos pokyčiai gali sumažinti jodo pasisavinimą. To pasekmė – žmogaus fiziniam ir protiniam vystymuisi įtakos turintis jodo trūkumas.
Siekiant išspręsti šią problemą, jodo dažnai dedama į druską.
Jodo trūkumas
Jodo trūkumas yra regioninis ir susijęs su tam tikromis aplinkos sąlygomis.
Jodo trūksta įvairiuose pasaulio regionuose. Dažniausiai tokie regionai yra toli nuo pajūrio arba kalnuotose vietovėse. Dirbamose lygumų vietovėse jodo gali būti daugiau.
Tačiau svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai, ypač klimato zonos, nes lietus gali išplauti jodą iš dirvožemio ir jis nepatenka į žmogaus maisto grandinę.
Anksčiau jodo trūkumas dažnai pasireikšdavo akivaizdžiu gūžiu – tuo metu tai buvo plačiai paplitusi liga. Kai kuriose tautose, ypač kalnuotuose regionuose, buvo paplitęs paprotys moterims slėpti nedidelį gūžį po aukštomis apykaklėmis.
Su maistu gaunant nepakankamai jodo sumažėdavo hormonų sintezė skydliaukėje ir pagumburio kontrolės sistema skatindavo skydliaukės audinio išvešėjimą.
Šiais laikais gūžys neretai susidaro dėl jodo trūkumo ir dažnai būna gerybinis.
Šiandien pagerėjusios galimybės gauti jodo davė tam tikros naudos. Kai kurių rūšių agresyvus vėžys ir kretinizmas, pasireiškiantis makrosomija ir smegenų funkcijos nepakankamumu, pasitaiko rečiau.
Kai kuriais atvejais per didelis jodo kiekis irgi gali kelti pavojų sveikatai, ypač sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis.
Be natūralių jodo šaltinių, tokių kaip jūrų žuvys, kitos jūros gėrybės ir kartais karvės pienas, maisto ruošimui galima naudoti joduotą druską.
Jodo taip pat yra kai kuriuose vaistiniuose preparatuose ir dezinfekavimo priemonėse (ypač rudos spalvos).
Jodo dedama į kontrastines medžiagas rentgeno tyrimams, taip pat į maisto papildus ir multivitaminų preparatus.
Kaip parodyta pridedamoje lentelėje, jodo poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties ir išsivystymo būklės.
Jodo trūkumas – kaip sužinoti, kad jo trūksta
Jodo trūkumas pradeda kelti nerimą, kai išryškėja kaklo pokyčiai. Didelių nepatogumų jie dar nekelia.
Norint atlikti paprastą tyrimą pakanka veidrodžio ir stiklinės vandens. Laikykite veidrodį taip, kad gerai matytumėte Adomo obuolio sritį (iš gerklės išsikišusį kremzlinį gumbą), gurkštelėkite vandens ir atloškite galvą. Gerdami vandenį stebėkite, ar pabrinkimas žemiau Adomo obuolio esančioje srityje yra mažas, ar didelis. Keletą kartų pakartoję šį tyrimą, galėsite susidaryti aiškesnį vaizdą.
SVARBU.
Ši informacija netaikoma savidiagnostikai ir dėl diagnozės nustatymo raginame kreiptis į gydytoją. Diagnozę nustatyti ir sprendimą dėl gydymo priimti gali tik asmeniškai jus apžiūrėjęs gydytojas.
Įdomūs faktai
Branduolinių katastrofų, tokių kaip Černobylyje ar Fukušimoje, atveju gali išsiskirti tam tikri radioaktyvieji izotopai, kurie turi didelį poveikį skydliaukei. Tokie radioaktyvieji izotopai gali sutrikdyti ląstelių dalijimosi ciklą. Ne visi per tokią katastrofą išsiskyrusių radioaktyviųjų izotopų paveikti žmonės vėliau susirgs skydliaukės karcinoma. Dar reikia išsiaiškinti radioaktyviųjų izotopų vaidmenį ir svarbą šiame procese. Mokslininkai įžvelgia ryšį tarp šios spinduliuotės ir skydliaukės karcinomos, tačiau negali to įrodyti. Vienas iš įrodymų yra tai, kad Černobylio rajone gyvenančių vaikų sergamumas skydliaukės karcinoma yra didesnis net po įvykio praėjus daug laiko.
Jodo informacinis lapas vartotojams
Jodo vartojimo indikacijos gali būti nustatomos pagal regionines rekomendacijas, nes įvairiuose regionuose jos gali skirtis. Nepaisant to, specializuotos sveikatos priežiūros organizacijos, tokios kaip PSO ir kitos, yra paskelbusios tam tikras tarptautines gaires.
SVARBU.
Ši informacija netaikoma savidiagnostikai ir dėl diagnozės nustatymo raginame kreiptis į gydytoją.
Diagnozę nustatyti ir sprendimą dėl gydymo priimti gali tik asmeniškai jus apžiūrėjęs gydytojas.
Skydliaukės sutrikimo ar ligos simptomai:
Simptomai gali būti su skydliauke susijusios ligos požymis. Jas gali diagnozuoti tik gydytojas.
Skydliaukės sutrikimų valdymas:
Nustatęs tikslią diagnozę, gydytojas imasi skydliaukės ligos gydymo. Kad pacientas kruopščiai laikytųsi gydymo plano, jis turi būtinai įsitraukti į skydliaukės būklės valdymą.