Gydymas radioaktyviuoju jodu
Kitas žingsnis – gydymas radioaktyviuoju jod
Gydymas radioaktyviuoju jodu yra branduolinės medicinos metodas skydliaukės ligoms gydyti.
Prieš gydymą pacientas nuryja mažą kapsulę su labai nedideliu diagnostiniu radioaktyviojo jodo kiekiu. Šį jodą pasisavina tik skydliaukės ląstelės.
Pasirinkus tinkamą dozę, sveikoms ląstelėms spinduliuotė nekenkia. Kai radioaktyvusis jodas pasiekia taikinio ląsteles, dėl spinduliuotės poveikio jos žūsta. Taip pašalinami audiniai tikslinėse skydliaukės srityse.
Šis gydymo būdas laikomas chirurginės operacijos alternatyva ir pacientui duoda tokią naudą:
padeda išvengti kitų audinių ar nervų, esančių netoli skydliaukės, pažeidimo atliekant operaciją. Spinduliuotė neveikia už skydliaukės ribų, todėl nėra jokio vėlyvojo šalutinio poveikio, pavyzdžiui, vėžio ar leukemijos. Norint pastoti po gydymo radioaktyviuoju jodu, turi praeiti šeši mėnesiai.
Šio gydymo trūkumas yra tas, kad jis turi būti atliekamas ligoninėje. Gydymas gali trukti 3–12 dienų, o poveikis nėra juntamas iškart, kaip operacijos atveju – tikrąjį poveikį galima pajusti praėjus maždaug 3 mėnesiams.
Tik gydytojas gali nuspręsti, kokią gydymo taktiką ir vaistus pasirinkti.
Gydant radioaktyviuoju jodu būtina išgerti kapsulę su radioaktyviuoju jodu. Radioaktyvusis jodas keliauja per organizmą ir pasiekia skydliaukę, kuri absorbuoja radioaktyvųjį jodą skydliaukės hormonams gaminti. Radioaktyvųjį jodą absorbavusios ląstelės ir audinių sritys yra sunaikinamos, ypač tos, kurioms reikia daugiau jodo skydliaukės hormonų pertekliui gaminti.
Po gydymo radioaktyviuoju jodu dažnai pasireiškia skydliaukės funkcijos nepakankamumas, dėl kurio vėliau tenka vartoti skydliaukės hormonų tabletes.
Gydymas radioaktyviuoju jodu labai skiriasi nuo chirurginio gydymo. Radioaktyvioji spinduliuotė sunaikina pažeistą skydliaukės audinį. Tai nėra pavojinga ir gali būti atliekama ambulatoriškai. Šalutinis poveikis pasireiškia retai. Vis dėlto po gydymo reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Nors radioaktyvusis jodas visiškai pasišalina iš žmogaus organizmo vėliausiai po dviejų mėnesių, gydymas dar nėra baigtas. Galutinis gydymo radioaktyviuoju jodu poveikis pasiekiamas po kelių mėnesių. Per aktyvi skydliaukės veikla normalizuojasi jau po kelių savaičių, tačiau skydliaukė gali tapti nepakankama aktyvi ir tokią būklę reikia gydyti minėtomis skydliaukės hormonų tabletėmis. Šis gydymas turi mažiau šalutinių poveikių nei gydymas tireostatikais.
Lyginant gydymą radioaktyviuoju jodu ir chirurginį gydymą, reikia pasakyti, kad abu šie gydymo būdai turi ir privalumų, ir trūkumų. Po sėkmingos operacijos skydliaukės funkcija greitai normalizuojasi. Pašalintus audinius galima išsamiai ištirti ir atmesti bet kokio piktybinio auglio galimybę. Atliekant operaciją kyla tam tikra rizika, daugiausia dėl balso stygų nervų arba prieskydinių liaukų sužalojimo.
Gydymas radioaktyviuoju jodu yra seniai taikoma procedūra ir yra tvirtai įrodyta, kad radioaktyvusis jodo krūvis nedidina vėžio rizikos. Pacientams, kuriems sergant Greivso liga pasireiškia susijusi endokrininė orbitopatija, reikia elgtis ypač atsargiai.
SVARBU.
Ši informacija netaikoma savidiagnostikai ir dėl diagnozės nustatymo raginame kreiptis į gydytoją.
Diagnozę nustatyti ir sprendimą dėl gydymo priimti gali tik asmeniškai jus apžiūrėjęs gydytojas.
Skydliaukės sutrikimo ar ligos simptomai:
Simptomai gali būti su skydliauke susijusios ligos požymis. Jas gali diagnozuoti tik gydytojas.
Skydliaukės sutrikimų valdymas:
Nustatęs tikslią diagnozę, gydytojas imasi skydliaukės ligos gydymo. Kad pacientas kruopščiai laikytųsi gydymo plano, jis turi būtinai įsitraukti į skydliaukės būklės valdymą.