Hašimoto liga
Hašimoto tiroiditas – dažnas skydliaukės uždegimas
Lėtinį skydliaukės uždegimą atrado japonų gydytojas Hakaru Hašimoto (Hakaru Hashimoto, 1881–1934 m.):
Jis nurodė, kad žmogaus organizmo imuninė sistema neteisingai interpretuoja skydliaukės audinį kaip svetimą organizmui. Dėl to imuninė sistema gamina antikūnus, kurie kovoja su skydliaukės ląstelėmis ir sukelia neskausmingą ir lėtai besivystantį skydliaukės uždegimą. Metams bėgant šis uždegimas progresuoja ir skydliaukė praranda savo audinio ląsteles, todėl sumažėja jos gebėjimas gaminti skydliaukės hormonus. Šiame etape gali prireikti gydymo. Toks uždegiminis procesas gali sukelti hipotirozę, kurią kai kuriais atvejais reikia gydyti.
Yra dvi formos, kurios gali būti matomos. Skydliaukės hipertrofija, kuri atsiranda dėl uždegimo sukelto skydliaukės audinio pabrinkimo. Skydliaukė auga, tačiau nepaisant to, ji negali pagaminti pakankamai hormonų. Yra ir atrofinė ligos forma, kai skydliaukė sumažėja. Neretai nustatant diagnozę skydliaukė būna normalaus dydžio, tačiau nepakankamas jos aktyvumas gali jau būti matomas ir pasireikšti su tuo susijusiais simptomais. Tai reiškia, kad sulėtėja medžiagų apykaita ir įvairiems pacientams gali pasireikšti skirtingo intensyvumo simptomai.
Skydliaukės disfunkcijos simptomai yra netipiški ir gali sutapti su kitų ligų simptomais. Vienintelis būdas tiksliai sužinoti, ar jūsų skydliaukė yra per daug, ar per mažai aktyvi, yra gydytojo diagnozė.
SVARBU.
Ši informacija netaikoma savidiagnostikai ir dėl diagnozės nustatymo raginame kreiptis į gydytoją.
Diagnozę nustatyti ir sprendimą dėl gydymo priimti gali tik asmeniškai jus apžiūrėjęs gydytojas.
Skydliaukės sutrikimo ar ligos simptomai:
Simptomai gali būti su skydliauke susijusios ligos požymis. Jas gali diagnozuoti tik gydytojas.
Skydliaukės sutrikimų valdymas:
Nustatęs tikslią diagnozę, gydytojas imasi skydliaukės ligos gydymo. Kad pacientas kruopščiai laikytųsi gydymo plano, jis turi būtinai įsitraukti į skydliaukės būklės valdymą.